R. Kveselaitis: „Įdirbis ir patirtis leis žaidynes surengti dar geriau“

Kūno kultūros ir sporto departamente įvyko X pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimo darbo grupės pirmasis posėdis, kurio metu nuspręsta, kad jubiliejinės žaidynės 2017 metų birželio 30 - liepos 2 dienomis Kaune, o jas rengs Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS), asociacija „Sportas visiems“ ir Kauno miesto savivaldybė.

Posėdyje pažymėta, kad žaidynių tikslas – skatinti užsienio lietuvius per sportą įsitraukti į valstybės gyvenimą, dalyvauti su Lietuva susijusioje sportinėje veikloje, tęsti tautinio bendravimo, jaunosios lietuvių išeivių kartos lietuvybės išsaugojimo tradicijas. Žaidynės skiriamos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra Vyriausybės patvirtintos programos „Globali Lietuva“ dalis, jas globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak LSFS prezidento Rimanto Kveselaičio, prieš ketverius metus žaidynes Klaipėdoje jau rengusiai organizacijai šis renginys yra ir didelė garbė, ir atsakomybė.

„Tai yra valstybinės reikšmės, tarptautinis, tik kas ketverius metus vykstantis renginys, sutraukiantis daugiau kaip 3000 žmonių. Tad tikrai privalu jį surengti aukščiausiu lygiu, - sakė R. Kveselaitis. - Reikia pasirūpinti ne tik dalyvių gerove, bet ir daugybe kitų organizacinių klausimų. Džiugu, kad žaidynes vėl patikėta rengti LSFS kartu su asociacija „Sportas visiems“ ir Kauno savivaldybe. Mūsų įdirbis ir patirtis, įgyta praeitų žaidynių metu, leis jas šį kartą surengti dar geriau.“

Jau pirmojo posėdžio metu buvo aptarti įvairūs organizaciniai dalykai, kuriems reikėtų skirti daugiau dėmesio.

„Iš darbo grupės narių išgirdome kai kuriuos pageidavimus ir lūkesčius, o ir patys po praeitų žaidynių buvome atlikę analizę, todėl žinome, kas ir kaip turėtų būti sprendžiama ir organizuojama kitaip. Galima paminėti apgyvendinimo klausimą, kuris, tvirtai tikime, turi būti vienodas visiems žaidynių dalyviams. Reikia spręsti ir dalyvių maitinimo klausimą, jis pagal dabar galiojantį 1997 m. Vyriausybės nutarimą yra nepakankamas. Darbo grupės nariai taip pat akcentavo žaidynių viešinimo svarbą. Visa tai ir daugybė kitų klausimų bus sprendžiama ir tobulinama“, - tvirtino LSFS prezidentas.

Pirmieji veiklos žingsniai buvo aptarti iš karto po posėdžio įvykusiame LSFS ir Kauno savivaldybės atstovų susirinkime.

„Sąjunga imsis sudarinėti galimą varžybų programą, organizacinį komitetą, o Kauno miesto savivaldybė apžiūrės ir įvertins turimas sporto bazes, apgyvendinimo sąlygas ir pan. Tai tik pirmieji, tačiau labai svarbūs žingsniai“, - teigė R. Kveselaitis.

2013 m. pasaulio lietuvių žaidynėse dalyvavo virš 600 užsienio lietuvių iš 20 valstybių, tikimasi, kad 2017-aisiais jų į gimtinę atvyks dar daugiau.

„Oficiali statistika byloja, kad emigracijoje gyvena išties daug Lietuvos piliečių, o aktyviai viešindami renginį ir pasiūlydami patrauklias sąlygas dalyvavimui jame, sulauksime ir gausaus dalyvių būrio“, - sakė LSFS vadovas.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės pirmą kartą buvo surengtos 1938 metais Kaune. Po 40 metų pertraukos pasaulio lietuviai antrą kartą į žaidynes susirinko 1978-aisiais Toronte. Trečiosios žaidynės 1983 metais buvo surengtos Čikagoje, o ketvirtosios - 1988-aisiais Adelaidėje. Nuo 1991 metų pasaulio lietuviai kas ketverius metus renkasi gimtinėje.

Toliau bus naudojamas ir tas pats žaidynių logotipas, kurį 1978 metais sukūrė žinomas grafikas Kanados lietuvis Telesforas Valius.