Penkių autobusų laimikis – 94 medaliai

X Baltijos jūros šalių jaunimo žaidynėse Breste Lietuvos sportininkai pelnė net 19 aukso, 44 sidabro ir 31 bronzos medalį.

Šiemetinėse žaidynėse dalyvavo Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Rusijos ir Lietuvos jaunieji sportininkai, kuriems 14-16 metų.

Žaidynių programoje – 16 sporto šakų varžybos, o Lietuvos jaunieji sportininkai rungtyniavo 12-oje. Visų mūsų sporto šakų atstovai, dalyvavę žaidynėse, pelnė medalių.


Į Brestą – penki autobusai
Į kitąmet 1000 metų jubiliejų pažymėsiantį Brestą iš Lietuvos važiavo net penki autobusai, žaidynėse dalyvavo daugiau nei 200 mūsų sportininkų.
Autobusai buvo nuomojami iš Baltarusijos, nes ten jų kaina daug mažesnė. Pasak mūsų sportinės delegacijos vadovės, Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) generalinės sekretorės Agnės Vanagienės, vieno autobuso nuomos kaina Lietuvoje – apie 1800, o Baltarusijoje –1200 eurų.
Pagal sportininkų skaičių Lietuvos sportininkų delegacija buvo antra, gausiau žaidynėse dalyvavo tik varžybų šeimininkai.
Mūsų sportininkai Breste gyveno penkiose skirtingose vietose. Tai kėlė nemažai papildomų rūpesčių LSFS generalinei sekretorei A. Vanagienei ir projektų vadovei Ringai Baltrušaitei, kurių telefonai dėl įvairiausių problemų kaito nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. Tačiau moterys puikiai susitvarkė su visomis iškilusiomis problemomis, ypač dėl maitinimo ir transporto.
Žaidynės vyko moderniose Bresto sporto bazėse. Lietuvos irklavimo federacijos generalinė sekretorė Inga Daukantienė yra įsitikinusi, kad baltarusiai, turėdami tokias fantastiškas sporto bazes ir matydama, kaip per šias žaidynes medalius šluoja jų sportininkai, neabejoja, jog po kokių dešimties metų jie triumfuos per paties stambiausio rango varžybas.

Žaidynių ištakos
X Baltijos jūros šalių jaunimo žaidynes Breste stebėjusi buvusi ilgametė LSFS darbuotoja Daiva Mončiunskienė, kuriai šios žaidynės buvo jau devintosios, prisiminė renginio istoriją.
Žaidynių iniciatoriai – vokiečiai, kurie 1997-aisiais pasikvietė Lietuvos sportininkus parungtyniauti. Po poros metų tos varžybos išsirutuliojo į Baltijos jūros šalių jaunimo žaidynes. Pirmosios buvo surengtos Šverine (Vokietija).
Žaidynes buvo nutarta rengti kas porą metų. 2001–aisiais antrosios vyko Rostoke (Vokietija). Dar po poros metų žaidynes Šiauliuose surengė lietuviai. Renginys taip pat vyko Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Rusijoje, o 2019-aisiais dalyviai keliaus į Švediją.

Sėkmingas lankininkų debiutas
Pirmą sykį į Baltijos jūros šalių jaunimo žaidyniųš programą buvo įtrauktas šaudymas iš lanko. Čia dalyvavo ir 4 mūsų šalies sportininkai.
Sėkmingai pasirodė Alytaus Jotvingių gimnazijos vienuoliktokė Kristina Abramaitytė (trenerė Inga Timinskienė), tapusi čempione ir pasiekusi pačią svariausią savo pergalę.
Kartu su treniruočių draugu Dominyku Jančiuku, kuris nuo rugsėjo 1-osios lankys A. Ramanausko-Vanago gimnazijos devintą klasę, ji dar pelnė bronzos medalį mišrių porų varžybose.
K. Abramaitytė pratybas lanko pustrečių metų. „Alytuje prieš penkerius metus įkūrėme šaudymo iš lanko klubą „Žaliais lankas“. Klubas vienija apie 30 įvairaus amžiaus lankininkų. Šiemet sėkmingai pasirodėme per X Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, o dabar mūsų sėkmė neaplenkė ir Breste. Esame labai patenkinti savo pasirodymu“, - sakė šaudymo iš lanko trenerė I. Timinskienė.

Baltarusijos plaukikų triumfas
Plaukimo varžybose triumfavo jaunieji Baltarusijos plaukikai. Kone kiekvieno stiliaus varžybose jų sportininkai laimėdavo medalius.
Medalių iškovojo ir Lietuvos plaukikai, kurių žaidynėse startavo trylika. Čempionais tapo panevėžietis Titas Smailys (50 m laisvuoju stiliumi) ir vilnietis Paulius Konstantinovas (200 m kompleksiniu būdu). Mūsų plaukikai dar iškovojo 5 sidabro ir 6 bronzos medalius.
Komandų įskaitoje niekam nekėlė abejonių Baltarusijos plaukikų pergalė. Antrąją vietą užėmė Lietuvos plaukikai, o treti buvo rusai. Tik šių trijų valstybių sportininkai stovėjo ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio.
Lietuvos plaukikų komandos treneriai - panevėžietė Rita Kondrotaitė, anykštėnas Redas Pivoriūnas ir kaunietis Justas Abromavičius.

Per plauką nuo pirmosios vietos
Stalo teniso varžybose, vadovaujami panevėžiečio trenerio Valdo Martinkaus, dalyvavo keturi Lietuvos sportininkai ir jie visi pelnė medalių. Du jų atiteko vilnietei Kornelijai Ščiglaitei. Asmeninėse varžybose čempionu tapo vilnietis Agnius Kačerauskas, stalo tenisą žaidžiantis nuo aštuonerių metų, o vilnietė Kornelija Čylaitė buvo antra. Komandų varžybose aukso medalius iškovojo panevėžietė Augustė Melaikaitė ir Kornelija Čylaitė, o vaikinai buvo antri. Merginų dvejetų varžybas laimėjo panevėžietė Augustė Melaikaitė ir vilnietė Kornelija Šylaitė. Vaikinų dvejetų varžybose vilnietis Agnius Kačerauskas ir panevėžietis Klaidas Čepaitis tapo žaidynių vicečempionais.
Komandų įskaitoje nugalėjo Baltarusijos stalo tenisininkai, mūsų šalies sportininkai – antri, o treti – rusai.
„Mums nedaug trūko iki pirmosios vietos, tačiau prasčiau pasirodėme mišrių dvejetų varžybose ir tai mums neleido laimėti žaidynių“, - sakė treneris V. Martinkus.

Geriausi fechtuotojai gyvena Vilniuje
Fechtavimo varžybose dalyvavo kiek vyresni sportininkai (17-18 m.) iš penkių šalių. Nebuvo lenkų, estų ir švedų. Lietuvai atstovavo dvi merginos ir keturi vaikinai.
Sėkmingai pasirodė vilniečiai, šių metų Lietuvos suaugusiųjų čempionas Leonardas Kalininas ir vicečempionė Olivija Mašalo. Abu sportininkai laimėjo visas kovas.
Jono Pauliaus II gimnazijos mokinė O. Mašalo tokios sėkmės nelabai tikėjosi. „Pagal savo jėgas gal ir kilo mintis, jog galiu patekti tarp prizininkų. Užimta pirmoji vieta – žiauriai gerai. Didžiausdias mano pergalių įkvėpėjas – tėvas Jurijus Mašalo, praeityje puikus fechtuotojas, daugkartinis Lietuvos čempionas“, - teigė O. Mašalo, kuri sportuoja nuo 2012-ųjų, kai jos tėvas įkūrė klubą „Gintarinė špaga“ ir dukrą atsivedė į pirmąją treniruotę.
Po kelių dienų O. Mašalo debiutuos pasaulio suaugusiųjų čempionate Leipcige ir Baltijos jūros šalių jaunimo žaidynės jai buvo puiki repeticija prieš svarbiausias šių metų varžybas.
„Kol kas dukrai metai yra labai geri. Per pasaulio čempionatą Olivijai nekelsiu jokių užduočių, tegul ji pratinasi prie suaugusiųjų lygio“, - tikino sportininkės tėvas J. Mašalo.

Baidarininkams auga pamaina
Per baidarių ir kanojų irklavimo varžybas medalių skrynią pirmasis pravėrė Šiaulių sporto gimnazijoje trečius metus besimokantis baidarininkas Armandas Žubys, kuris laimėjo vienviečų baidarių 200 m distancijos varžybas, o dvivietėje buvo antras.
Baltijos jūros šalių čempionas - buvęs skuodiškis, trenerio Kazimiero Rimkūno auklėtinis, o dabar jo treneris - Tadas Čižas.
Mūsų šalies baidarininkai ir kanojininkai dar pelnė 3 sidabro ir 4 bronzos medalius.

Greičiausias - panevėžietis
Vienu aukso medalių džiaugėsi lengvaatlečiai, kurį iškovojo panevėžietis Mindaugas Berdešius, greičiausiai įveikęs 300 m distanciją (36,53 sek.).
Lengvaatlečiai pelnė ir tris antrąsias vietas: plungiškė Gabija Kuprytė (100 m – 12,61 sek.), panevėžietė Eivilė Cemnolonskytė (300 – 41,85 sek.) ir kėdainietė Toma Dailidonytė (3 km sportinis ėjimas – 14 min.28).
Dar du sportininkai pelnė bronzos medalius: šiaulietė Vijūnė Gražvilė Kazlauskaitė (80 m b/b – 12,48 se.) ir plungiškė Kornelija Vičytė (aukštis – 1 m 65 cm).

Dešimt imtynininkų medalių
Graikų-romėnų imtynių varžybose rungėsi dešimt Lietuvos imtynininkų. Jie dalyvavo visose svorio kategorijose ir visi kovojo finale.
Iškovota 10 medalių. Čempionais tapo vilnietis Lukas Miodišauskas ir šiaulietis Rokas Jankus. Dar aštuoni jaunieji atletai pelnė sidabrą.
Londono olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, dabar jaunimą treniruojantis Aleksandras Kazakevičius liko patenkintas tokiu imtynininkų pasirodymu.

Rankininkės įgijo patirties
Rankininkių turnyre dalyvavo tik Rusijos, Švedijos, Baltarusijos ir Lietuvos komandos.
Per pirmąją varžybų dieną Lietuvos merginų komanda, kurią sudarė aštuonios Kauno r. Garliavos žaidėjos, taip pat Vilniaus, Alytaus, Panevėžio ir Klaipėdos sportininkės, pralaimėjo ypač stiprioms Rusijos ir Baltarusijos komandoms.
Pergalės džiaugsmą mūsų komanda pajuto paskutinę dieną, kai net 45:4 nugalėjo švedes.
Lietuvos rankininkės savo meistriškumu gerokai lenkė savo varžoves, tačiau komandos trenerė Rita Urnikienė pasiektais įvarčiais ir žaidynėse užimta trečiąją vieta nelabai džiaugėsi.
„Savo ūgiu, fiziniais gebėjimais, žaidimu ypač imponavo Baltarusijos rankininkės. Jų komanda nuo 2016-ųjų rugsėjo mėnesio suburta Minske ir kasdien po du kartus treniruojasi ir dalyvauja įvairiuose turnyruose“, - kalbėjo R. Urnikienė.
Lietuvos komandos trenerė gyrė vartininkę Skirmantę Gečaitę, kuri atrėmė ne vieną varžovių ataką, stabiliai žaidynėse žaidusią vidurio puolėją Ievą Urnikytę, Mantę Voskresenskają.
„Merginoms tai buvo pirmas tokių varžybų krikštas, jos nepratusios prie tokio lygio žaidimo. Kaustė baimė, nepasitikėjimas savo jėgomis. Tik tuo galėčiau paaiškinti jų klaidas aikštelėje. Norėjosi, kad jos pasidraskytų su rusėmis ir baltarusėmis, bet tas viltis tenka atidėti ateičiai“, - sakė R. Urnikienė.
Rankinio rinktinės gydytoja Brigita Katkevičienė pasidžiaugė, kad per žaidynesrankininkės, išskyrus vartininkę S. Gečaitę, kuri per rungtynes su rusėmis pažeidė piršto sąnarį, išvengė traumų.
Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos aštuntokė S. Gečaitė, rankinį žaidžianti septintus metus, neslėpė, kad jai šios žaidynės buvo didelė meistriškumo mokykla, čia pelnytas pirmasis pelnytas tokio rango varžybose.
„Dėl mūsų labai stengiasi komandos trenerė. Siekiant įgyti daugiau patirties, važiuojame rungtyniauti į Baltarusiją, Čekiją. Per žaidynes skaudžiai pralaimėjome rusėms. Rungtynes galėjome ir laimėti, tačiau aikštelėje jautėsi mūsų nesusižaidimas ir nesusikalbėjimas“, - sakė pagrindinė komandos vartininkė S. Gečaitė, kuri vartus saugojo pasikeisdama su Paulina Griučkaityte.
Kai mūsų rankininkėms buvo įteikti trečiosios vietos apdovanojimai, jos nusifotografavo, susėdo ant grindų ir aptarinėjo savo pasirodymą.

Tetrūko aukso medalio
Per irklavimo varžybas mūsų sportininkai aukso medalių nepelnė, tenkinosi 3 sidabro ir 3 bronzos medaliais.
1500 m distancijoje sidabro medalius pelniusi klaipėdiečių pavienės keturvietė įgula – Arnas Nagys, Benas Daneika, Domantas Krasauskas, Dominykas Bočkus ir vairininkas Danas Šerlatas – kiek išgyveno, kad, likus iki finišo keliasdešimčiai metrų, D. Bočkui iš rankų išsprūdo irklas.
Ši trenerio Tomo Plauškos vadovaujama įgula neslepia didelių ambicijų ir nori pasiekti tokį meistriškumą, kokį dabar yra pasiekę geriausieji Lietuvos irkluotojai.

Paruošta pagal Marytės Marcinkevičiūtės straipsnį sportas.info 2017 m. liepos 10 d.