Lietuvei – svarbios pareigos ENGSO


Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė A.Vanagienė išrinkta Europos nevyriausybinių sporto organizacijų asociacijos viceprezidente.
ENGSO viceprezidente Agnė Vanagienė išrinkta Paryžiuje per organizacijos Generalinę asamblėją.

Kada pradėjote savo veiklą Europos nevyriausybinių sporto organizacijų asociacijoje?, - paklausėme A. Vanagienės.
Prieš aštuonerius metus. Savo darbą pradėjau nuo jaunimo, nes šioje asociacijoje buvo padalinys, skatinantis jaunimą įsitraukti į šią veiklą, važinėti į susitikimus ir mokytis, o ilgainiui įsilieti į ENGSO veiklą.
Prieš porą metų buvau išrinkta ENGSO Vykdomojo komiteto nare. Per šiemetinį posėdį Barselonoje šios organizacijos vadovas man pasiūlė kandidatuoti į viceprezidentės postą.
Per generalinę asamblėją balsavo 38 šalių ENGSO narės ir buvau išrinkta viceprezidente.

Kas jums nulėmė tokias svarbias pareigas?
Sunku pasakyti. Gal tai, kad esu ENGSO Vykdomajame komitete, kuriam priklauso visi strateginių klausimų sprendimai, o aš nebijodavau reikšti savo nuomonės. Per posėdžius visą laiką pasisakydavau, jeigu ko reikėdavo, visada padėdavau.
Kita vertus, LSFS yra pastebima, matoma ir girdima. Praėjusiais metais gegužės mėnesį Vilniuje organizavome ENGSO generalinę asamblėją, ji visiems labai patiko.
Asamblėjoje dalyvavo visi mūsų šalies aukščiausieji sporto vadovai, tai irgi visiems darė įspūdį.

Kaip įsivaizduojate viceprezidentės darbą?
Kaip ir anksčiau, dalyvausiu Vykdomojo komiteto posėdžiuose, prisidės daugiau reprezentacinių renginių, reikės jau atstovauti ENGSO. Organizacijai vadovauja portugalas Carlos F. Cardoza, o naujuoju generaliniu sekretoriumi išrinktas Švedijos sporto konfederacijos generalinis sekretorius Stefanas Bergas, su kuriuo sieju dideles viltis.
Švedijos sporto konfederacija yra labai didelė, jų Olimpinis komitetas yra susijungęs su Sporto federacijų sąjunga.
Stefanas Bergas yra viso Švedijos sporto vadovas, generalinis sekretorius ir vykdantysis direktorius. Jis yra ypač iniciatyvus ir darbštus.
Rugsėjo viduryje Stokholme vyks mūsų pirmasis strateginis posėdis, ten kalbėsime apie metų kalendorių, pasiskirstysime darbais, veiklos sritimis.

Kokių veiklos sričių norėtumėte imtis?
Geriausiai būtų komunikacija, bendravimas su šalimis narėmis.

Su kokiomis svajonėmis, planais siesite naująsias savo pareigas ENGSO?
Labai norėtųsi, kad ENGSO, kuri vienija 38 šalis, taptų tvirtesnė, labiau matoma. Ši organizacija turi savo atstovus Europos komisijoje, kurioje kuriamos darbo grupės.
Norėtųsi, kad daugiau šalių įsitrauktų į ENGSO veiklą. Šią organizaciją finansiškai ir žmogiškaisiais ištekliais labai remia skandinavai, daug Valdybos narių yra iš Vidurio Europos, tačiau šios organizacijos veiklai yra abejingos Pietų Europos šalys.
ENGSO atlieka didelį darbą Europos komisijoje kartu su Švietimo, sporto ir kultūros direktoratu, rengia daug tarptautinių projektų, gauna iš Europos Sąjungos pinigų ir padeda savo partnerėms.
Lietuvos sporto federacijų sąjunga irgi dalyvauja ne viename ENGSO projekte, ypač sėkmingai buvo įgyvendintas Moterų mentorystės projektas.
Penkios lietuvės pagal specialią programą, sukurtą suomių, važiavo mokytis, kaip pritraukti dar daugiau merginų dirbti trenerėmis.
Ta programa – savotiškas didžiojo brolio atitikmuo. Žmogų mokai savo patarimais, patirtimi, įžvalgomis, jam padedi tobulėti ir augti.

Kada LSFS įstojo į ENGSO?
1992-iaisias, kai tik įsikūrė. Iš pradžių jos nariu buvo pakviestas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, tačiau jis teises perleido mums.
ENGSO nariai yra arba olimpiniai komitetai, arba sporto federacijų sąjungos bei konfederacijos, priklausomai nuo šalies sporto struktūros. Lietuvoje vienintelis ENGSO atstovas yra LSFS.

Esate LTOK Vykdomojo komiteto narė, ENGSO viceprezidentė, LSFS generalinė sekretorė. Kaip visur suspėsite?
Daug kas priklausys nuo to, kaip susidėliosime savo veiklos sritis per ENGSO posėdį rugsėjo 14-17 d., kokiais principais remiantis dirbsime, už kokį darbo barą būsiu atsakinga.
Nemanau, kad tų darbų prisidės labai daug. Pakankamai daug keliauju atstovaudama LSFS, kartais padedu LTOK rengti tarptautinius projektus. To bendradarbiavimo visą laiką yra ir nemanau, kad kažkas daugiau prisidės papildomai.

Papasakokite apie save.
Gimiau ir augau Vilniuje, turiu tris aukštojo mokslo diplomus. Vilniaus universitete baigiau politikos mokslų bakalauro studijas, Mykolo Romerio universitete studijavau Europos Sąjungos politiką bei administravimą , čia gavau magistro diplomą.
2015-ųjų rugsėjo mėnesį baigiau specializuotos sporto vadybos magistro studijas, įgijau papildomai žinių ir šioje srityje.
Iš dalies esu kaip ir politikė, tačiau jokiai partijai nepriklausau.
Dar studijuodama Vilniaus universitete, 2006-aisiais įsidarbinau Lietuvos sporto federacijų sąjungoje.
Iš pradžių turėjau terminuotą darbo sutartį trims mėnesiams ir dirbau referente. Po to gavau pasiūlymą pasilikti ir kuruoti tarptautinius projektus.
Dvylika metų lankiau orientavimosi sporto pratybas Vilniaus „Sietyno” sporto mokykloje, mane treniravo Tomas Stankevičius.
Jaunių grupėje turiu iškovojusi diplomų ir medalių. Dabar šypsodamasi sakau, kad, jeigu man kas nors padovanotų kompasą, tai grįžčiau atgal į orientavimosi sportą.
Bet kol kas jo niekas man nepadovanoja, tai negaliu bėgti į mišką. Save sunkiai įsivaizduoju veteranų orientavimosi sporte.
Dirbant Lietuvos sporto federacijų sąjungoje, išskirtinio dėmesio orientavimosi sportui neskiriu, man visos sporto šakos yra patrauklios.

Paruošta pagal Marytės Marcinkevičiūtės interviu laikraštyje sportas.info 2017 m. liepos 11 d.